Kodėl aš darau tai, ką darau?
Nes tikiu, kad žmonės patirdami gyvenimo momentus ir susitikimus su kitais žmonėmis išyvena prasmę.
Kodėl aš darau tai, ką darau?
Nes tikiu, kad žmonės patirdami gyvenimo momentus ir susitikimus su kitais žmonėmis išyvena prasmę.
BORIS KRUTIJER:
Pasiekęs tikslą, tampi taikiniu.
Vyrai miršta greičiau, užtai ilgiau nesensta.
Prie vienatvės įprasti lengviau, kai tau niekas netrukdo.
Bijokit nykštukų! Jie visada smogia žemiau juosmens.
Protinga žmona visada atleis vyrui, jeigu ji kalta.
Ne kiekvienam užtenka proto, kad juo nesinaudotų.
Kaip reikia prajuokinti likimą, kad jis tau nusišypsotų.
Palinkėjimas: turėk tu tiek pinigų, kad galėtum asmeniškai įsitikinti, jog ne jie laimė.
Kai tau spjauna į sielą, retai nepataiko.
Pamatyti ir gyventi padės tik nuosekli praktika. Teisinga praktika. Daugiau apie tai..
[gview file="http://www.keturakis.lt/wp-content/uploads/2010/05/Vipasana_Skelbimas_paskaita_2010.pdf"]
Kaip gerai, kai ne tik šeimos turi progos pabūti kartu, bet ir pora turi laiko vienas kitam. Tikro, gero, kokybiško laiko gamtoje, kai gali būti ir kalbėti kartu.
[gview file="http://www.keturakis.lt/wp-content/uploads/2010/05/Poru-savaitgalis.pdf"]
www.porukonsultavimas.lt
ĮVADAS.
Lietuvoje susiklosčiusi situaciją, kad visuomenės poreikis psichologinėms paslaugoms nuolat auga. Problemų, kurias psichologai dalyvauja spręsdami, ratas plečiasi nuo sveikatos bei švietimo sričių iki socialinių, verslo bei valdymo, kriminologinių ir kitų sričių. Tačiau visuomenėje psichologo profesijos pripažinimas yra problemiškas. Tie kolegos, kurie sąžiningu ir garbingu darbu užtarnavo šiai profesijai pripažinimą, dabar sulaukia pavienių asmenų mėginimu pasinaudoti šiuo vardu reklamuodami neaiškios kokybės paslaugas. Todėl iškyla būtinybė apibrėžti ką reiškia terminas psichologas, psichologinės paslaugos ir kas gali tokias paslaugas teikti. Šitaip galima siekti, kad visuomenė gautų kokybiškas psichologo paslaugos, bei apsisaugoti nuo žalingos praktikos.
Todėl buvo pradėti veiksmai sukurti įstatymą, kuris leistų spręsti aukščiau minėtus klausimus. Tačiau labai svarbu, kad įstatymas leistų dirbti ir nepagrįstai nesuvaržytų dirbančių profesionalių psichologų teisių.
Toliau pasteikiame įvykių susijusių su psichologų praktinės veiklos įstatymo projektų atsiradimu chronologiją bei dokumentus.
CHRONOLOGIJA
2008-06-05 Lietuvos PSichologų Sąjungos (LPS) ir tuometinio LR Seimo nario A.Čepo iniciatyva parengiamas Lietuvos psichologo praktinės veiklos įstatymo projektas.
2008 – 2009 Sulaukiami atsiliepimai iš LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento ir kt. Taip pat reaguoja aukštųjų mokyklų, rengiančių psichologus, katedros bei atskiros psichologų iniciatyvinės grupės, Lietuvos Humanistinės Psichologijos Asociacija (LHPA). Bendra nuomonė – toks įstatymas nepriimtinas.
2009-07-08 LR Vyriausybė siūlo nepriimti įstatymo, o sukurti darbo grupę, kuri įstatymą rengtų. Įsigaliojo 2009-07-17
2009-09-15 LR Seimo narys G.Navaitis įregistruoja alternatyvų minėto įstatymo projektą.
2009-12-24 LPS atsiliepimas į įstatymo projektą 2009 12 24
2010-03-06 LPS suvažiavime A.Smailys perskaito LHPA tarybos paruoštą atsiliepimą apie G.Navaičio pasiūlytą psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą.
2010-04-29 Įvyko susitikimas su Seimo nariu Gediminu Navaičiu del psichologo praktinės veiklos įstatymo projekto, kuri įregistravo G.Navaitis. Buvo aptarta LPS pozicija del šio įstatymo. Susitikime dalyvavo trys LPS atstovai: E.Kazlauskas LPS prezidentas, P.Skruibis ir V.Keturakis (LPS valdybos nariai)
2010-05-19 Seime vyks diskusija apie psichologo profesinės veiklos įstatymą. Kvietimas.
Joje kviečiami dalyvauti LPS ir Universitetų atstovai. Galėtų būti kviečiami ir kiti asocijuotų psichologų atstovai.
2010-05-11 Įvyko diskusija dėl psichologų įstatymų. Kaunas, Darbo rinkos mokymo tarnyboje. Dalyvavo: A.Smailys, N.Čėlienė, R.Glazneris, R.Pakrosnis, V.Keturakis, V.Valčeckienė, V.Čepukienė, R, Pakrosnis, J.Smailienė. Diskusijoje nuspręsta, kad G.Navaičio pasiūlytas projektas turi daug trūkumų ir siūloma pradėti diskusiją apskritame rate su psichologais klausiant ar reikia įstatymo ir kokio jo reikia. Planuojama data apskritam stalui – 2010 m. rugsėjo 18 d. Preliminari vieta - Kaune.
Jau kelerius metus stebiu vis sukylantį entuziazmą ir pastangas pasiūlyti Lietuvai įstatymą, kuris apibrėžtų, kas gali vadintis psichologu ir kaip būtų atrenkami žmonės tinkantys teikti psichologines paslaugas. Išsamiau apie įvykius ir dokumentus.
UŽ ĮSTATYMĄ
Prieš kelis metus vyriausybė pasakė ne A.Čepo pasiūlytam įstatymo variantui. Esminės pastabos :
Įstatymo projekte nenustatytas detalus psichologo kvalifikacinių reikalavimų aprašymas, nesureguliuota psichologų praktinė veikla, [....] skirtingose veiklos srityse kaip sveikatos apsauga, švietimas, profesinis orientavimas, organizacijų valdymas. Taip nenumatyti detalūs psichologų licenzijavimo žingsniai.
Įstatymo projekte numatoma reguliuoti tik psichologo praktinės veiklos licencijavimą, tačiau nenustatyta, ar visose veiklos srityse dirbantiems psichologams turi būti taikoma licencijavimo nuostata, neaptariami praktinės veiklos vykdymo klausimai, t. y. licencijuoto psichologo teisės, veiklos formos, sritys ir panašiai. Nenumatytos įgytosios teisės asmenims, kurie šiuo metu oficialiai, teisėtai verčiasi psichologo praktika, tačiau neatitinka Įstatymo projekte nustatyto išsilavinimo reikalavimo, taip pat nenumatomos šiuo metu praktikuojančių psichologų, kurie neatitinka licencijuotiems psichologams keliamų reikalavimų, tolesnės veiklos galimybės.
Pagal Įstatymo projekto nuostatas licencijos neturintis psichologas negali verstis praktine veikla, o norint gauti licenciją būtina praktinė patirtis. Šis prieštaravimas užkerta kelią ir praktinei veiklai, ir galimybei gauti licenciją.
Įstatymo projekte numatoma, kad licencijavimo funkcijas atlieka ir įvairias veiklas reglamentuojančius dokumentus rengia Lietuvos psichologų sąjunga, kurios teisinė forma – asociacija. Rengti ir tvirtinti licencijavimo taisykles, išduoti licencijas, atlikti licencijavimo priežiūrą turėtų valstybinio administravimo subjektas (valstybės institucija ar įstaiga).
Nenustatytas aiškus psichologų veiklos kontrolės ir priežiūros mechanizmas, tikslintina Įstatymo projekte vartojamų sąvokų „supervizija“, „supervizorius“ reikšmė, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos terminų banke ir Tarptautinių žodžių žodyne pateiktos reikšmės. Tobulintina supervizijos sistema, nes nenustatyti reikalavimai asmeniui, siekiančiam būti pripažintam supervizoriumi, nesureguliuota psichologo, prižiūrimo supervizoriaus, praktinė veikla (nenustatyta tokios praktinės veiklos trukmė, jos organizavimo mechanizmas).
Po to, mūsų premjeras A.Kubilius, duodamas interviu BBC televizijos laidai pasako, kad „žinoma, žmonės kenčia, bet žinote, kai žvelgiame į skaičius, pvz., ketvirčių palyginamuosius skaičius, trečiajame ketvirtyje turėjome šešių proc. augimą, o tai yra didžiausias augimas Europoje. Taigi tikrai matome, kad galime atsigauti; žinoma, tai užtruks tam tikrą laiką, bet esame nusiteikę optimistiškai“.
Taigi valstybės galva sako, kad valstybė atsigauna, kai skaičiai atsigauna. O žmonės…? Įstatymas tai būtų valstybės pasirūpinimas, kad žmonės sunkmečiu gaudami psichologinę pagalbą žinotų, kad gauna minimaliai pakankamos kokybės paslaugas.
Lietuva neturi natūralių išteklių ir didžiausias jos išteklius yra jos žmonės, kurių savijauta ir jos sutrikimai (ne)rūpi vyriausybei.
PRIEŠ ĮSTATYMĄ
Tiesioginis kontaktas su supervizoriumi užtikrina geresnę kokybės priežiūrą, nei teisingas dokumentų suruošimas.
Psichologai turi būti atviresni nagrinėdami ir dokumentuodami savo veiklos kokybės parametrus, leisdami neprofesionalams juos suprasti. Tai reikalautų pačių psichologų požiūrio keitimo.
Visuomenė turi pamatyti geros praktikos naudą ir blogos praktikos žalą, kad įsitikintų tokio įstatymo nauda.
Premjeras ir valdžios atstovai ignoruoja psichologinę realybę, kaip reikšmingą sąlygą visuomeniniam gerbūviui kurti. Įstatymas būtų kuriamas “beorėje erdvėje”, nesulaukus pakankamo visuomeninio bei valstybinio intereso.
Panaudota ir McGivern G, Fischer M, Ferlie E, and Exworthy M, (2009) Statutory Regulation and the Future of Professional Practice in Psychotherapy and Counselling,
Džiaugiuosi, kad pasiėmėm atostogos per velykas. Ir vėl aplankėm skaniąją Italiją. “Bon Giorno.”
Ten dabar šilta, kaip pas mus gegužės mėnesį. Italijoje keliavom Cinque Terre nacionaliniame parke. Pusę dienos eini vynuogių ir alyvmedžių slėniais ir kalnais. Kitą pusę dienos žiūri į uolas ir kalnus, ieškai vietos nakvynei ir mėgaujiesi itališkos virtuvės skoniais. Smagumėlis. “Grazie.”
Darbštūs ir iškalbingi tie italai…
Smagu pas juos. Keliavom į Milaną, tad traukiniu važiavom į Levanto. Ten apsinakvojom dvi naktis. Tai buvo atnaujintas vietinis namas slėnyje. Mus tris apgyvendino mažutyje kambarėlyje.
Dieną nukeliavom į Bonassola, pasideginom prie jūros, suvalgėm Trofie su pesto (tešlos suktinukai su pesto padažu). Labai skanu. Be to sakoma, kad pesto padažas kilęs iš tų vietų. Pesto daro iš baziliko, mairūno, kedro riešutų, alyvuogių aliejus (kurį vietoje išsispaudžia) ir parmiggiano sūrio… Skanaus.
Trečia dieną susidėjom kuprines ir iškeliavopm per kalnus į Monterosso. Užtruko geras 3 valandas kopti į kalną ir leistis į pakalnę. Smagumėlis. Susidaradom nakvynei vietą ir vėl “kabom”….
Toliau kiti miesteliai praėjo žaibo greičiu – Vernazza, Corniglia, Manarola, Riomaggiore ir vietiniai didmiesčiai La Spezia bei Porto Venere.
Ačiū Intrepidtravel.com už idėjas kelionėm…
Kuriam darbinį šūkį ir trumpą kreipinį į savo tinklapio skaitytojus.
1 variantas
Bendruomenė “Kitokie projektai”
Laisviems kurti
Dažnai laisvę suprantame kaip laisvę gauti, reikalauti, vartoti.
Trūksta laisvės imtis atsakomybės ir iniciatyvos, laisvės pasiūlyti ir laisvės kurti.
Mes dirbame siekiantiems kurti: versle, švietime, socialiniame sektoriuje ir jaunimo veikloje.
2 variantas:
Bendruomenė “Kitokie projektai”
Gyveni ir mokaisi
Patyrimas tai, nėra tai kas tau nutinka, bet tai, ką tu su tuo darai/veiki. (Experience is not what happens to you it’s what you do with what happens to you.)(A.Huxley)
Svarbiausia pamoka gyvenime – tai mokėti mokytis iš patirties. Tai gebėjimas pažvelgti į save ir savo gyvenimą iš šalies, kuris leidžia išnerti iš rutinos, priimti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę. Tai ir yra mūsų laisvė. Laisvė mokytis. Kviečiame savo laisvės atradimams žmones versle, švietime, socialinėje bei jaunimo veikloje.
O čia dar mintys pakeliui.
Sako, kad kinai turėjo prakeiksmą “linkiu gyventi įdomiais laikais”. Atrodo, kad tai ne kinų išmintis, o vakariečių interpretacija. O gal panašu į tokį originalą:
寧為太平犬,不做亂世人 (traditional, Pinyin níng wéi tàipíng quǎn, bù zuò luànshì rén, simplified 宁为太平犬,不做乱世人)
It’s better to be a dog in a peaceful time than be a man in a chaotic period. (Geriau būti šunimi ramiais laikais, negu žmogumi chaotiškaisiais.)
Ruošiuosi studentų kursui ir svarstau ar patiktų jiems ruoštis internete? Ar verta sudėti medžiagą į internetą, kad galėtų pasiskaityti programą ir pan. O gal saugoti informaciją ir siųsti elektroniniu paštu?
Powered by WordPress