Apie psichologijos profesijos laisvę ir reguliavimą.

 

Mes esame laisvosios profesijos atstovai. VMI apibrėžia, kad „Laisvoji profesija“ – tai profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei.” (https://www.vmi.lt/cms/gyventoju-pajamu-mokestis9). Tačiau VMI apibrėžimo neužtenka, kad mes taptume profesija. Profesionalizacija, procesas, kai veikla tampa profesine laikantis etikos kodekso, formuojant mokymosi praktikos, treniruojant specializuotus įgūdžius, kuriant profesines struktūras (asociacijas) ir vieniems kitus reguliuojant (savireguliuojant). Būtinai turi atsirasti profesijos atpažinimas ir pripažinimas visuomenėje (Callaghan, 2014, http://nectar.northampton.ac.uk/5272/1/Callaghan20145272.pdf). Profesijai būtinos specifinės žinios ir techniniai/specializuoti įgūdžiai. Žinios igyjamos studijuojant, įgūdžiai – treniruojantis. Siekiant užtikrinti asmens atitikimą profesijai gali būti naudojama licenzijavimo praktika. Ja siekiama stabilizuoti individualius nukrypimus nuo profesinio ir moralinio standarto, kurį profesija deklaruoja visuomenei, pasiskelbdama apibrėžtos srities ekspertais. Tokią savireguliaciją atlieka pati bendruomenė įstatymais suteiktos autonomijos rėmuose, siekdama užtikrinti profesinės veiklos kokybę (Callaghan, 2014, http://nectar.northampton.ac.uk/5272/1/Callaghan20145272.pdf).
Taigi mes, psichologai tapsime laisva profesija tada, kai patys save apsibrėšime sutardami laikytis etikos, minimalių veiklos standartų bei galimybę būti apskųstiems bei mus atpažins mūsų klientai – privatūs asmenys ir valstybės tarnautojai.